Vartotojų užduoti klausimai

• Ar modernizuojant būstą visuose butuose bus keičiami ketaus radiatoriai? Gyvenu Vilniuje, daugiabutis statytas 1981 m.

  Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimo sprendimą priima patys būsto savininkai, susirinkimo metu. 

   

• Ar nebus taip, kad statybos ir rangos darbų kainos, bankrutavus daliai statybos įmonių ir sumažėjus konkurencijai, ne tik liko tokios pačios, tačiau šiek tiek netgi pakilo.

  Sulėtėjus ekonomikai statybos kainos nukrito maždaug 20 procentų ar net daugiau. Todėl dabar palankus laikas suskubti susitvarkyti savo būstą. 

• Teko girdėti, kad susidėvėjusio namo fasado apšiltinimas – pinigų išmetimas į balą.

  Daugiabučiai namai statyti iki 1993 metų daugiausia yra tipiniai. Rengiami tipiniai daugiabučių namų atnaujinimo techniniai darbo projektai, kuriuose bus įvertinta namo nusidėvėjimo būklė ir numatyti atitinkami atnaujinimo siūlymai.

• Ar nėra taip, kad asmenys, neturintys darbo bei pajamų, neturi jokių šansų renovuoti savo daugiabučių namų?

  Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Kitaip tariant, visa renovacija jiems absoliučiai nieko nekainuoja.

• Bijau, kad bankai nustatys milžiniškas palūkanas ir žmonės neišsimokės kreditų.

  Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį, tad kreditus išsimokės visi. Palūkanas nustato ne bankai, tai yra ne bankų pinigai.

• Teko girdėti, kad stogo nebūtina renovuoti, užtenka užlopyti plyšius. Kaip yra ištikrųjų?

  Stogo renovacija, kaip kompleksinė renovacijos priemonių dalis, yra būtina, kadangi per nerenovuotą ir neapšiltintą stogą namas išleidžia gana daug šilumos.

• Ar nėra taip, kad namo gyventojai, kurie negauna kompensacijos už šildymą, turės padengti kredito ir palūkanų dalį už socialiai remtinus namo gyventojus.

  Savivaldybė bendrijai už asmenis, turinčius teisę į kompensaciją už šildymą, jiems tenkančią kredito dalį ir palūkanas apmokės iš anksto, todėl kitiems namo gyventojams nereikės padengti nei kredito dalies, nei palūkanų už šiuos kaimynus.

• Teko girdėti, kad namo gyventojų dauguma, pasisakiusi už daugiabučio namo modernizaciją, turės apmokėti techninės dokumentacijos parengimo bei kredito ir palūkanų padengimo išlaidas už tuos kaimynus, kurie pasisakė prieš renovaciją. O kaip yra iš tikrųjų?

  Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ar daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Tai yra minimalus butų savininkų skaičius, kurie sutinka atnaujinti namą turi būti 50 proc. + 1 balsas. Tie, kurie nesutinka su priimtu sprendimu atnaujinti daugiabutį namą, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, dėl kurių yra priimtas savininkų sprendimas.

• Senoji modernizavimo programa su 50 proc. valstybės parama buvo geresnė nei esama su 15 proc.

  Tiesa, jog pagal senąją daugiabučių modernizavimo programą žmonės gaudavo 50 proc. valstybės paramą statybos darbams, tačiau tuomet iš bankų tekdavo skolintis su milžiniškomis palūkanomis, taip pat buvo vos kelios kompleksiškai remiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Šiuo metu remiama daug daugiau energinį efektyvumą didinančių priemonių, tarp kurių ir alternatyvius energijos šaltinius naudojančios priemonės. O iš banko skolinamasi su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Todėl, kai skolinamasi 20 metų laikotarpiui, galutinės išlaidos pagal naująjį finansavimo modelį yra beveik identiškos toms, kurios susidarydavo vykdant senąjį finansavimo modelį.

• Mūsų namo bendrija renovuojasi 12 butų daugiabutį namą. 11 butų savininkai ima paskolą iš banko. Aš noriu už renovaciją mokėti iš individualių santaupų. Ar man bus suteikta 15 proc. valstybės parama? Kam konkrečiai reikės pervesti lėšas?

  Būsto savininkai, nutarę atnaujinti daugiabutį pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, neprivalo  imti  paskolos iš banko, jeigu jie turi pakankamai savo lėšų.  Už renovaciją Jūs galite mokėti iš individualių santaupų  ir 15 proc. valstybės parama namo modenizacijos darbams bus suteikiama. Paramai gauti pastatas po renovacijos darbų turi pasiekti ne mažesnę kaip D energetinio naudingumo klasę. Lėšas Jūs pervedate bendrijos administratoriui. Informaciją apie būsto savininko įmokas, susijusias su namo atnaujinimu renka ir kaupia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija).