gegužė
Renovacija – galimybė gyventi pigiau, šilčiau ir patogiau
Visuomenės apklausos rodo: dauguma lietuvių sutinka, jog pasenusius daugiabučius būtina renovuoti. Tačiau specialistai pastebi, jog žmonių neryžtingumą imtis modernizavimo neretai nulemia žinių stygius bei vis dar gajūs mitai apie tariamus renovacijos „baubus“. Šiandien šiuos mitus sklaido ir į dažniausiai žmonių užduodamus klausimus atsako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
- Daugiabučio atnaujinimas yra painus, sudėtingas ir neskaidrus procesas.
- Visi neišbandyti dalykai iš pradžių atrodo painūs ir sudėtingi – ne išimtis ir daugiabučių atnaujinimas. Nors informacijos apie šiuo metu veikiančią Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą daugėja, natūralu, kad žmonės nori pasitarti dėl savo individualaus atvejo.
Tiesiausias ir paprasčiausias kelias susidomėjusiems namo atnaujinimu – kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos regioninį padalinį, kurie veikia visuose apskrities centruose. Čia dirbantys specialistai suteiks visą pirminę informaciją: kiek kas kainuos, kiek bus galima sutaupyti ir t.t. Iškilus bet kokiems, su renovacija susijusiems, klausimams galima skambinti ir nemokamu telefonu 8 800 200 12.
Ėmus svarstyti namo atnaujinimo galimybę, patarčiau susitikti su panašios patirties jau turinčiais gyventojais, kurie jau gyvena renovuotuose daugiabučiuose. Jų kontaktus taip pat suteiks mūsų agentūros regioniniuose padaliniuose.
Besinaudojantiems internetu verta apsilankyti svetainėje www.atnaujinkbusta.lt, kur pristatomi daugiabučių atnaujinimo demonstraciniai projektai, yra specialios skaičiuoklės.
Surinkus pirminę informaciją, pasitarus su gyventojais, jau galima kviestis į susirinkimą agentūros darbuotoją. Tokį susirinkimą gali inicijuoti ir namą administruojančios įmonės atstovai, ir namo gyventojų bendrijos pirmininkas ar tiesiog iniciatyvių gyventojų grupė.
- Atnaujinti daugiabutį labai brangu, o valstybės parama – itin maža.
- Manau, imtis renovacijos gyventojus turėtų skatinti vien suvokimas, kad anksčiau ar vėliau teks tą daryti. Ir, be abejonės, išaugusios šilumos kainos, ką visi pajutome šią žiemą. Galiu tik priminti prognozes, jog šiemet šios kainos tik dar labiau augs.
Dabar renovacijai sukurtos itin palankios finansavimo sąlygos. Visų pirma, valstybė teikia pagalbą gyventojams, rengiant techninę atnaujinimo (modernizavimo) projektų dokumentaciją, organizuojant jų įgyvendinimo techninę priežiūrą. Gyventojams kompensuojama 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus ir atliekant statybos darbų techninę priežiūrą, jei pagal įgyvendintas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė.
Atsižvelgdama į investicijų projekte numatytas įgyvendinti efektyvias energiją taupančias priemones, valstybė skirs 15 proc. atnaujinimo projekto vertės siekiančią finansinę paramą, jeigu bus pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė.
Dabar itin geras laikas atnaujinti būstą: statybos darbų kainos nukrito kone perpus, galima palankesnėmis sąlygomis pasirinkti geresnius rangovus. Be to, sunkmetis yra geriausias metas investuoti į energiją taupančias technologijas.
- Būstą atnaujinę gyventojai nieko, ar beveik nieko, nesutaupo.
- Nors akcentuočiau, kad kalbant apie daugiabučių atnaujinimą svarbu ne tik taupymas, finansinė pusė, bet ir estetinis vaizdas. Akivaizdu, jog klausimas, sutaupysime ar nesutaupysime, daugeliui gyventojų aktualiausias.
Kalbėdamas apie renovacijos naudą dažniausiai pateikiu vieną paprastą, ne „nuo lubų“ nuraškytą, o faktais ir specialistų skaičiavimais pagrįstą argumentą. Po renovacijos, grąžindami lengvatinius kreditus ir mokėdami už šildymą, gyventojai mokės mažiau nei žmonės, kurie moka tik už šildymą, tačiau gyvena nerenovuotuose ir energiją švaistančiuose namuose.
Be to, kai kur, priklausomai nuo namo, sąskaitos už šildymą sumažėja net 60 ar 70 procentų. Taigi sutaupymas yra akivaizdus. Galiausiai galėčiau pateikti ir daugybę konkrečių pavyzdžių. Šiandien apsiribokime vienu: 2009 m. gruodžio mėnesį, kai šilumos kaina buvo 20,67 ct/kWh, vidutinis kaunietis, kuris gyvena 60 m2 bute neatnaujintame name, už šildymą mokėjo apie 319 Lt, o gyvenantis to paties ploto bute tik – 122 Lt.
- Daugiabutį atnaujinusiems gyventojams teks mokėti dideles palūkanas.
- Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai ES struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.
Anksčiau modernizuojant būstą buvo galima tikėtis iki 50 proc. valstybės paramos tik sienų ir stogų šiltinimo, langų keitimo, balkonų stiklinimo ir šildymo sistemų modernizavimo priemonėms. Likusi investicijų dalis buvo finansuojama komercinių bankų paskolomis, kurių vidutinės metinės palūkanos siekdavo 12-14 procentų.
Tuo tarpu dabar, pagal naująjį modelį, gyventojai gali pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir įgyvendinti kur kas daugiau atnaujinimo (modernizavimo) priemonių: parama teikiama ir liftų keitimo, kanalizacijos vamzdynų ar elektros instaliacijos atnaujinimo darbams. Taigi, kaip paradoksaliai beskambėtų, šiandieniniai 15 proc. yra netgi geriau nei ankstesni 50. Beje, gyventojams, turintiems nuosavų lėšų būstui atnaujinti, skolintis nėra būtina.
"Šiaulių krašo" informacija.